Projektai

 
Šiaulių miesto mokyklose - interaktyvūs seminarai apie psichologinį smurtą
Įgyvendinant projektą "Smurto artimoje aplinkoje prevencija Šiaulių mieste", įvyko 4 paskaitos - interaktyvūs seminarai Šiaulių miesto mokyklose tema "Psichologinis smurtas - tyli, bet visa griaunanti jėga". Šių edukacinių užsiėmimų tikslas - ne tik sustiprinti mokinių žinias apie psichologinį smurtą, bet ir išmokyti juos atpažinti psichologinį smurtą, patyriminių užsiėmimų metu suprasti psichologinio smurto padarinius ir smurtą patiriančių asmenų savijautą. Tikimės, kad mokinių edukacija šioje srityje turės tęstinumą Šiaulių mieste, mažės gyventojų tolerancija smurtui, dar mokykloje įgytos patirtys prisidės prie nepakantumo smurtui visuomenėje.
Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė
 

     

Kaip elgtis pamačius, kad tėvas ar mama gatvėje netinkamai elgiasi su vaiku?
Pirmiausia, svarbu nelikti abejingu! Svarbiausia - įsikišti ir nutraukti vaiką žalojantį veiksmą. Yra situacijų, kai tėvai praranda savo elgesio kontrolę dėl to, kad jaučiasi bejėgiai, nežino, kaip elgtis ir dėl to supyksta. Prieikite ir užduokite kokį paprastą klausimą, nesusijusį su situacija, pavyzdžiui, KIEK VALANDŲ? Jei sugebate įsitraukti į pokalbį, galite užsiminti, kad patys turite vaikų ir jie kartais Jus taip pat išveda iš kantrybės. Labai svarbu neužsipulti smurtaujančio tėvo, nepradėti moralizuoti ar grasinti jam, kitaip tariant, į pyktį nesureaguoti pykčiu. 
Kaip elgtis, jei girdite rėkiantį kaimyną ir verkiančius jo/jos vaikus?
Jei reguliariai girdite kaimyną kalbantį pakeltu balsu, sutikę laiptinėje ar gatvėje, galite paklausti, galbūt reikia kažkokios pagalbos. Kartais žmonės tikrai nežino, ką daryti, kai vaikai elgiasi netinkamai ir jiems praverstų rekomendacijos. Jei girdite barnį, kurio metu, Jūsų nuomone, gali kilti grėsmė vaikui, būtina užsukti pas kaimynus ir užduoti kokį įprastą klausimą - "Ar pas Jus viskas gerai su elektra?", "Kokią televiziją esate įsivedę?" ar pan. Tai padės nukreipti dėmesį nuo konflikto objekto, o Jums padės įsitikinti, koks pavojus vaikams gresia. Galite pakviesti kitus kaimynus išeiti į laiptinę ir palaukti, kol pašnekėsite su kaimynu, jei jaučiatės nesaugiai. Jei įsitikinate, kad vaikui namie nesaugu, ypač, jei suaugęs asmuo namie yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, būtina kreiptis į policiją. Nesistenkite patys sulaikyti ar kitaip tramdyti smurtautoją, tai nesaugu ir Jums, ir aplinkiniams.
Projektą "Smurto artimoje aplinkoje prevencija Šiaulių mieste" finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė

 


Stovėti kampe: auklėjimas ar psichologinis smurtas prieš vaikus?
Ar stovėjimas kampe yra gera bausmė? Ne. Statymas į kampą kaip bausmės būdas nėra sveikas vaikui. Mokslinių tyrimų duomenimis, tai sukelia vaikui tokias problemas, kurios vėliau nusveria suvokiamą naudą. Baudžiant statyti vaiką į kampą tuo metu gali atrodyti naudinga, nes netinkamai besielgiantis vaikas pašalinamas iš situacijos ir parodo pavyzdį kitiems šalia esantiems vaikams, tačiau tai yra vaiką gėdinanti strategija ir gali sukelti rimtų ilgalaikių pasekmių. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi gėdą išgyvenantis vaikas. Tai, ką vaikui sako ir (arba) daro mylimas žmogus ar kitas suaugęs autoritetas, gali smarkiai paveikti jų savivertės jausmą. Taip yra todėl, kad jų tapatumą formuoja tai, ką jie girdi apie save, ir tai, kaip su jais elgiamasi. Tokiose situacijose vaikai dažnai jaučiasi nereikšmingi, nes mano, kad jie tiesiog blogi vaikai. Tokiose situacijose vaikai išmoksta bijoti suaugusiųjų kaip "baudėjų", tačiau nesužino kaip elgtis tinkamai. 
Svarbiausia - auklėti, o ne bausti. Projekto (NE!)VIENAS metu organizuojami pozityvios tėvystės ir auklėjimo psichoedukaciniai seminarai šeimoms. 
Projektas (NE!)VIENAS finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
 


Psichologinis smurtas - kas tai?
Psichologinis smurtas reiškiasi labai įvairiai: šaukimu, žeminimu, apvardžiavimu, kaltinimu, gėdinimu, atribojimu nuo kitų žmonių, įbauginimu, grasinimu ir pan. Juo sąmoningai siekiama padidinti asmens nuolankumą ir priklausomybę. Iš esmės visos smurto rūšys yra lydimos ir palaikomos psichologinio smurto. Nors psichologinį smurtą išaiškinti ir įrodyti teisiškai yra gana sudėtinga, žmonės, kurie jį patiria kartais jaučiasi dar blogiau nei patirdami kitokio pobūdžio smurtą. Apskritai, smurtas artimoje aplinkoje gana dažnai turi panašią trajektoriją - įžeidinėjimai, nuvertinimas, gėdinimas, įbauginimas perauga į fizinę ar seksualinę prievartą, todėl labai svarbu pastebėti ir identifikuoti jį, kol neperžengtos ribos ir galios ir kontrolės ratas neįgauna "pagreičio". 
Projektą "Smurto artimoje aplinkoje prevencija Šiaulių mieste" finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė
 

Seksualinis smurtas - ne retas palydovas namų aplinkoje
Įprastai manoma, kad seksualinis smurtas nutinka užpuolimų, pagrobimų atvejais, kai smurtautojas (-ai) - nepažįstami ar menkai pažįstami žmonės, tačiau vis dažniau  Seksualinis smurtas – yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, asmens kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte pasireiškia fizinio ir psichologinio smurto bruožai. Seksualinis smurtas šeimoje pasireiškia tokiomis formomis, kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš sutuoktinės (partnerės) valią jai nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku, jai nepriimtinų daiktų vartojimas lytinio akto metu, vertimas mylėtis su smurtautojo draugais ir t.t Svarbu pabrėžti, kad seksualinis smurtas yra latentinis (užslėptas) reiškinys. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo aukos yra linkusios nuslėpti seksualinio smurto atvejus. 
Ką daryti?
- Kviesti pagalbą! Tai - vienas didžiausių nusikaltimų, kokius gali padaryti vienas žmogus kitam.
- Jokiu būdu nekaltinti aukos!
- Nėra jokio pateisinimo seksualinės galios demonstravimui!
- Daugiau kalbėti apie seksualinio smurto problemą!
- Padėti aplinkiniams geriau suprasti, kaip atpažinti seksualinį smurtą!
VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras organizuoja mokymus specialistams tema "Seksualinis smurtas prieš moteris: atpažinimas ir pagalba socialiniame darbe", daugiau: http://www.zispb.lt/mokymai 
Projektą "Smurto artimoje aplinkoje mažinimas Šiaulių mieste" (Nr. SAAS10) finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
 

 



Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su smurtautojais projektas „Smurto artimoje aplinkoje mažinimas Šiaulių mieste“ (Nr. SAAS10)
Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 2019-04 - 2019-12 (8 mėn)
Projektas skirtas vykdyti smurtinio elgesio keitimo programas smurtą artimoje aplinkoje panaudojusiems asmenims. Bendradarbiaujant su Šiaulių apygardos probacijos tarnyba ir VšĮ Socialinių inovacijų centro įkurtais Bendruomeniniais šeimų namais, dalyvauti programoje bus atrenkami asmenys, kurie priklauso socialiai pažeidžiamiausioms grupėms.
Projekto įgyvendinimo metu, remiantis naujausiais ir inovatyviausiais (neblaivios ir sumišusios būsenos akiniais, savikontrolės ugdymo priemonėmis viešų paskaitų metu bei kognityvinės elgesio terapijos, motyvacinio interviu, deeskalacijos, psichodramos ir kt. konsultacijų metu) metodais, bus organizuojamos ir teikiamos smurto artimoje aplinkoje mažinimo ir smurtinio elgesio keitimo programos paslaugos smurtauti linkusiems asmenims.
60 projekto dalyvių bus suteikta 6 akad. val. psichologo ir 6 akad. val. socialinio darbuotojo konsultacijų, taip pat 8 akad. val. užsiėmimų grupėse.
Per dvi, dviejų valandų trukmės, viešas paskaitas viešose Šiaulių miesto vietose (Viešosiose miesto bibliotekose ar kitose vietose) gyventojai bus informuojami apie smurto artimoje aplinkoje priežastis, jo raiškos ir formų ypatumus bei pasekmes. Projekto metu bus organizuojamos 2 viešos paskaitos priklausomybių tema, atkreipiant dėmesį į priklausomybių ir smurto sąsajas, svaigalų įtaką sprendimų priėmimui, konfliktų valdymui ir agresijai. 
 
Skirta valstybės biudžeto lėšų - 13 860,00 Eur.
 

(NE!) VIENAS (Nr. NSPVP-17)
Projekto tikslas - teikti kompleksines paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ir netiesioginio smurto (liudininkams) bei jų šeimų nariams
Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 2019-04 - 2019-12 (8 mėn)
 
Laukiami rezultatai: 
1. Mažiausiai 30 (bent 20 iš jų – nepilnamečių) smurtą patyrusių vaikų, netiesioginio smurto aukų (liudininkų) ir/ar jų šeimų narių bus suteikta 20 akad. val. individualių psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų
2. Iki 15 projekte dalyvaujančių šeimų ir/ar asmenų sulauks teisininko konsultacijų.
3. Mažiausiai 20 7-16 metų vaikų ir paauglių dalyvaus grupiniuose užsiėmimuose, kuriuose bus didinamas vaikų suvokiamos aplinkos kontrolės pojūtis ir stiprinamas emocinis atsparumas.
4. Mažiausiai 10 suaugusių projekto dalyvių iš šeimų, susidūrusių su smurtu artimoje aplinkoje, dalyvaus organizuojamuose seminaruose ir įgis žinių smurto atpažinimo, agresijos bei pagalbos būdų, įveikiant smurtą, temomis, taip pat pagilins atsakingos tėvystės žinias ir įgūdžius.
5. Sukurti 6 vaizdo seminarai bei socialinė akcija prisidės prie informacijos apie smurtą sklaidos ir tolerancijos smurtui mažinimo visuomenėje.